Slaugos mokslo metodologijos pagrindai
Metodinė priemonė
Autorius | Artūras Razbadauskas, Geriuldas Žiliukas, Irena Idzelienė, Danguolė Drungilienė, Elvyra Acienė |
---|---|
ISBN | 978-9955-686-90-3 |
DOI | |
Leidykla | Vitae Litera |
Leidimas | 1 |
Išleidimo metai | 2008 |
Puslapių sk. | 86 |
Anotacija
Slauga – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksmų profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų priežiūrą. Slaugytojas – asmuo, įgijęs slaugos studijų baigimo diplomą ir bendrosios praktikos ir (ar) atitinkamą specialiosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją. Slaugos mokymo pagrindą sudaro universitetinis išsilavinimas: bakalauro, magistro, doktorantūros studijos, taip pat podiplominės specializacijos programos. Slaugytojo veiklos kompetencijos ribos plečiasi, jo savarankiškas darbas tampa kaskart sudėtingesnis ir reikalauja vis daugiau žinių. Stiprėja slaugos mokslo tiriamojo darbo tendencijos, slaugos teorijos ir modeliai tampa slaugos praktikos pagrindu.